Esu

Įsiklausyk. Dangus prabyla, 
Nejau tik aš garsus girdžiu?
Galbūt lietus lašais į tylą,
O gal pradžia pačių pradžių?

Tikėjimas, viltis, dvejonės,
Sunkumas slegiamų pečių,
Vėl pro mane praėjo žmonės, 
Aš jų alsavimą girdžiu.

Girdžiu kvėpavimą į tylą, 
Nakties balsu mane šauki, 
Šakom pavargę rankos svyra —
Beržų baltumas paupy.

Įsiklausyk. Ir vėl tas vėjas,
Pašėlęs šokis debesų.
Pareiti į tave norėjau, 
Bet tavyje dar vis esu...
Vasara7

2017-04-12 21:28:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-04-13 23:13:26

Sklandžiai surimuota. Pabaiga liuks.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2017-04-13 08:03:54

Gerai, kad esate ir  džiaugiatės jausdama būtį, todėl ir gražiai rašote, linksmų Velykų!

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2017-04-12 23:36:21

Ak tie įkyrūs jausmai.... Kodėl jie tokie neįveikiami?..