Kas per vienatvė prisišaukta.
Aidas savęs nuo žvaigždynų ar vabzdžio.
Griaudžia kriokliai arba darganos švabžda
Tavo balsu. Visata jam ankšta!

Briedis, kanopom gurgždinęs gargždą
Aukso krante, per miškus nusineš
Ilgesį vien – lai vienovę išardo
Kas. Lai galop atsilieptų – ne aš.

Tavo siela kad gims diada pranašauja,
Link kaitos verždamos, kai sustingdė žiema,
Lyg pušis iš miglų, priešais aušrą iš vario,

Kai šaltos mėlynos akys vasario
Nusiauksina, kviesdamos puikų ir svetimą
Grįžtantį, kvepia spygliais vėjo sauja.