(Įstatymo projekto Nr. XIII P-535, 2017-04-05 rengėjams ir ketinantiems jį priimti)
 
Pavasarį iškęsti tenka žiedui
Nakties šalnas, sunkius lietaus lašus,
Net ir ledus, kai debesys juos sviedžia,
Atrodo, baltus, bet labai skaudžius.
 
Tą kartą laikas lyg sustoja vietoj,
Ir nežinia, ar saulė benušvis,
Kad savo spinduliais šiltais užlietų
Gėlių prigesusias akis?
 
Trapus žydėjimas, bet sugeba ištverti
Piktus išbandymus gamtos,
Kada dangus pats liepia išgyventi,
Iš žemės pasisemt jėgos.
 
.......................................
Mano gėlele, Lietuva,
Atgimus kovo vidury,
Dažnai savųjų niekinta,
Išlikt vaikams turi!
 
Išliki žydinti, išlik žalia
Laukais, ūksmingom giriom,
Seniausia protėvių kalba,
Kurią lig šiolei gynėm.
 
Gali išduoti savanaudžiai kalbininkai,
Istorikai, politikai beviltiškai akli,
Bandydami primest įstatymą gėdingą,
Lyg ne lietuviai būtų čia namuos, bet svetimi.
 
O gal jėgos savy, tautiečiai, rasime
Neleist žalčiam raidyno išdarkyti?
Žmogaus svarbiausiame istorijos lape
Tiktai valstybine kalba rašyti!