Toks tuščias sąsiuvinis,
Tokie balti tušti jo lapai.
Sapne kaimynė
Į svečius atėjus iš anapus.
Ji verčia sąsiuvinį baltą
Ir jau nerašo nieko.
Jis tarsi baltas 
Žiemos sniego paltas.
Mama sena, jai pablogėjus
Sveikata. Kaimynė iš anapus
Nori pasakyti, gyvenimas
Jau visas surašytas
Ir perskaitytas, tiktai
Maža kruopelė jo belikus.
O čia prasideda jau naujas, kitas.
Jau naujas lapas verčiamas
Ir sąsiuvinis kitas.
Jis baltas ir dar neprirašytas.
Gyvenimas anapus,
Sapne kaimynė iš anapus.
Jau niekas nieko nerašys,
Jis tuščias liks.
Mama išeina į anapus,
Į sąsiuvinio baltą lapą...