Neriu į rūką lyg į vandenį,
Net sulaikau kvėpavimą –
Giliai įtraukiu oro.
Ir, rodos, išgirstu jo teliūškavimą,
Juntu vėsumą, gaivą.
Vėl įtraukiu oro.
Tas rūkas, kvepiantis purienomis...
Putotas, tirštas, gumuliuotas.
Brendu lyg laumė išsimaudžius pievoj.
Purienų laumė su rasų karoliais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-04-06 12:10:17
Iškilo vaikystės prisiminimai, per laukus skrodžiant rūką grybauti... O kaip smagu...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-04-04 15:36:03
gražu, megstu rūką.