Norėčiau daug tau pasakyti,
Tačiau išgąsdinti bijau.
Norėčiau tau vienam tik priklausyti,
Tačiau dažnai pati nesuprantu to, ką darau.
Norėčiau būti šaliku ant tavo kaklo,
Kad šiaurūs vėjai nesušaldytų tavęs.
Norėčiau laikrodžiu ant riešo tau tiksėti,
Kad nors šiek tiek,
Nors truputį,  tu priklausytum nuo manęs.
Norėčiau būti veidrodžiu, ryte, kai skusies.
Norėčiau pagalve – kad naktį saugočiau tave.
Ir švelniai švelniai, nors truputį, pabart,
Kai peržengi visas ribas.
Norėčiau daug tau pasakyti,
Bet lūpos atkakliai tylės.
Kalbės tik akys. Jei suprasi, būsiu viskuo,
Ko tavo įgeidžiai norės...