Jau žemė bunda, velkas žalią rūbą,
Uždengdama šilojus ir laukus,
Į tėviškę sugrįžti paukščiai skuba,
Žolynai stiebiasi sutikt svečius.
 
Ir mes kartu su jais dvasia pakilkim,
Lai skleidžiasi širdy gėrio žiedai,
O nuoskaudas atleiskim ir užmirškim,
Tegul nuplauna jas lietaus lašai.
 
Branginkim gamtą, pasodinkim medį,
Globokime už save silpnesnius,
Parkritusiam kely ištieskim ranką
Ir pamaitinkim alkanus vaikus.
 
Kai stosiu, Dieve, aš prie Tavo slenksčio
Ir muš jau paskutinė valanda,
Norėčiau ramia sąžine ištarti
Žodžius tris – Teesie Tavo valia.