Tai dėl nuovargio žodžiai ne šilkas —
Gurvoliais apskretęs marškonis.
Šimtajausmė diena jaunatim susižeidus —
Į žarą.
Vienišystės būties kaip kankynė —
Bespalvė, bekvapė, beskonė,
Nuolat rėkia, bet nieko reikšmingo nedaro.
Apvyniok. Aš užgysiu,
Nes kilpos šaknų baltagyslės
Nusiaus naktyje būto laiko prasmės hologramą.
Apsivysiu pasiekus
It būtum vienintelis tikslas.
Manyje, bet ne mano,
Manyje, bet ne mano, 
Manyje, bet ne mano. 
Prabudau, kai lietus kailį pilką ražienų nulupo,
Nuogas grumstas sukluso,
Nes laukia derėjimo iššūkio.
Tu — tasai bučinys,
Užsilikęs ant perštinčių lūpų,
Tu — tas pumpuras sausas,
Kuris dabarty nepraplyšo,
Bet aš liudiju esant
Abu mudu jungiantį spindulį —
Žaizdos užkreša, ūgliai parodo į dangų,
Nes jaučiuosi 
Kaip giesmę savy besūpuojantis inkilas,
Taip atsargiai, taip švelniai,
Kaip supa tik gyvą ir brangų.