Kaukši žingsniai...
Lėtai... Kelias ilgas...
Ir atrodo – kaskart vis ilgėja,
O svajonės...
Kas sakė, kad pildosi? –
Tiktai mūša bangų...
Tiktai vėjas...
Ne viena aš –
Pačiam gale tilto
Kur kadais manęs laukti žadėjai,
Pasitinka tamsa...
Širdis virpa –
Ne, ne tu...
Tik vėlė seno žvejo...
Atiduodu aš jai
Savo nuodėmes,
Peršti akys nuo jūros
Ir smėlio.
Sūrios žiotys nebaisios –
Tik juodos jau –
Nors dar vakar prieš saulę žėrėjo....
Ir žinau –
Jau ilgėtis neverta
Nei audrų, nei ramybės,
Nei potvynių...
Tik meluoju sau vėl –
„Kitą kartą“ –
Įsikibus viltin lūkuriuoju...
---
Jūra liūdesio aidą kartoja –
Kito karto nebus, mylimoji...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Dzūkijos pušis
Sukurta: 2017-04-03 11:36:21
Įsikibus viltin lūkuriuoju...
Labai gražu.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-04-03 10:04:42
Tik kartą, vienintelį kartą... Ir t. t. Rašiau kažkada. Ne, kita tema, tiesiog atsiminiau. Nors kita vertus tema ta pati :) Bet ne žvejys buvo. Veikiau pats pagautas. :) Labai patiko.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-04-02 19:17:39
labai elegantiškai , su liūdesio gaida