Aš galbūt nelauktas netyčiukas,
Tavo įsčiose atsiradau, deja,
Tu tikėki manimi ir nesijaudink,
Aš taip šauniai įsikūriau tavyje.
 
 Aš kalbėsiu su tavim be žodžių,
Taip kaip Dievas kalbina tave,
Nesijaudink, viską aš žinosiu,
Tai, kas žeidžia, jaudina tave.
 
Tiktai leisk išvysti tavo veidą,
Galbūt išgąsčio pilnas akis,
Juoda saulė galop nusileido,
Ir nušvito visas kambarys.
 
Aš jaučiau tave, uodžiau lyg gėlę,
Ką tiktai pražydusią lange,
Ačiūdie, kad rankos nepakėliau,
Ir laikau stebuklą prieš save...