Laikas jau arti, laikas jau sėti,
Eiki, seneli, tu pailsėti.
Palik anūkui tu plieno žirgą,
Laigu anūkas jau žemę dirba.
 
Plieno žirgelį kuru pagirdęs,
Įsmeigs jis plūgą į žemės širdį.
Išvarys tiesią jis vagą,
Tarytum būtų jo akys mago.
 
Sudygs daigeliai, laukai žaliuos,
Saulė sušildys, lietus pagirdys,
Daigai sudygę žydės ir plauks,
Džiugins jie širdį, palaukėn plauks
 
Plieno žirgelį kuru pagirdęs,
Įsmeigs jis plūgą į žemės širdį.
Išvarys tiesią jis vagą,
Tarytum būtų jo akys mago.
 
Visą tą darbą per vasarėlę,
Tą rūpestėlį ir visą godą,
Greitai nukūlęs jau javus,
Užpildys visą savo aruodą.