Žemaitis iš Tryškių Aleksandras Burba 1885 kunigaudamas Labanore per vienus metus užrašė 80 dainų. Melodijas jų užrašė vargonininkas Jonas Petrauskas, Miko, Kipro tėvas. Tos dainos matyt Aleksandrui labai įkrito širdin, kad per visas tremtis kalėjimus už lietuvišką veiklą jis nugabeno net Amerikon, kur išspausdino savo leidžiamame laikraštėlyje „Valtis“.Gerosios Kauno bibliotekininkės Elenutės pagalba suradau tas dainas Voltero fonde Vilniuj. Virpančia širdim tikėjausi rasti autentiškos tarmiškos „labanarskos uturkos“. Deja, Aleksandras suredagavo jas pagal Rygiškių Jono taisykles. Radau tik vieną kitą labai retą dabar pamirštą žodį ir nuostabias dainas. Tik viena kita yra atklydusi iš tolesnių apylinkių, kitos gi autentiškos, labanoriškių kūrybos apie arielką, meškų medžioklę,kelionę į rekrūtus prie turkų granyčios... Nuostabu būtų atrasti rankraštyne melodijas. Dušion įstrigo paskutinės dainos įdėtas tik fragmentas apie čebatėlius. Po keturių kartų gyvenimų bandant rekonstruoti tarmiškai ji mano genuos suskambėjo kiek kitaip. Pateikiu šios dainos improvizaciją
 
 
Naktēlā tumsi, naktēlā šalta
Ti toli toli deg namų žiburys.
Pre lũngā manys da laukia mama
Nemiega par nakt‘ gera jos širdis
 
Sūneli sakyk kur tũjei buvai
Čebatėlius naujus kiaurai išbridai
Žirgēliā dabot‘ stainēlān ãjau
Vai kritā rasēlā šaltoji un jų
 
Sūneli manas, nepraudų sakai,
Vakaruškāj trypei, dainas dainavai,
Panēlį` toli lydėjai takais
Čebačiukus savus rasoj išbridai
 
Matuše, nebark čebatėliai išdžius,
Mergēlā mana ažu kītā pražus.
Naktēlāj šaltoj graudu bus be jos
Širdēlā manoji smũtnai vaitos