Jau praeities nesugrąžinsim,
Nors būtų gaila daug ko.
Lyg žaltvykslėlė blausiai spingsi
Gimtų namų dvasia virš lauko.

Per ūkanas ji skverbiasi,
Per tankius metų klodus,
Neblėsdama plevena vis
Ir veda, kelią rodo

Į aukštus meilės, gėrio rūmus,
O klystkelius aplenkia,
Kantrybės moko ir tvirtumo
O kartais – nusilenkti.

Padėk, padėk toliau keliauti,
Plazdenk vilties žariją--
Dar aidi po bažnyčių skliautais
Tauri „Ave Marija“...