Va ir pasibaigė…
O juk maniau – pavasaris.
Tik šaltas jis,
Kažkoks usnim apkibęs.
Eini lėtai –
Nejausdamas, kad basas…
Ir kur skubėt,
Kai jau perpus dalybos...
Tau paryčiai – man vakaras,
Man rudenys
Šermukšniuose užmigę…
Tau tebūnie palieka lapkritis –
Juk niekada nebus po lygiai...

Danguj pakibs mėnulis –
Mudu
Kitas puses matysim.
Maniau – pavasaris,
Galvojau – budom...
Tačiau jau neragausim vyšnių...

Vienos šalnos pakako...

Kokie tie žingsniai aštrūs…
Ir kokios usnys dygios…