Naktis...
Tik mėnesiena tyliai groja
Užliedama tuščias erdves.
Ir pilnatis viena klajoja –
Vien žvaigždės, draugo ji neras.
Naktis.
Tik tyliai tyliai krinta
Nuo vyšnių sniegas, jų žiedai.
Rasa po kojom spėriai brinksta –
Koks takas, net nakty gerai matai.
Naktis. Tyli, skaidri lyg stiklo indas.
Trapi, jei kas suklyks – suduš, pažirs.
Ir bus sunku šukes surinkti,
Jei rinksi, kas užklups, pažins.
Naktis.
Tik mėnesiena tyliai groja,
Lyg aimana tyli, dusli.
Kieno širdis nakty klajoja?
Kieno brydė rasoj ryški?