Žiema išdžius rytoj, poryt –
Liks medžių laikas po žieve dar tiksintis.
Nereikia nieko mums daryt –
Tik laukt, tikėt, kad visgi pasiliksime
Ilgai, trumpai... Ar žino kas
Kada išsprogsta pirmas gležnas pumpuras?
Kada šalna pirma pakąs?
Ar paskutinė?.. Melsvas dangaus kupolas
Apgaubs ramybe ta saldžia,
Kurios nelyg vaikai mamos ilgėjomės.
Upelių palaidas vadžias
Paliksime – tegul... O mes parėjom, nes
Korėto sniego – nė dėmės –
Ankstyvas bei nesuteptas pavasaris.
..................................................................................
Bet mūsų niekas neminės –
Ištirpę saulėj mininčius prarasime...
2017 kovo 27 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-29 20:11:46
Bet mūsų niekas neminės –
Ištirpę saulėj mininčius prarasime...
liūdnoka šiek tiek, bet labai jausminga ir lyriška...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-29 11:23:28
taip ir bus ,deja pasirinkimo nera. puikiai išreikštos mintys,patiko.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-29 08:28:47
Liks medžių laikas po žieve dar tiksintis
Ir taip visas eilėraštis tų minučių tiksėjimu... Ilgai, trumpai... Ar žino kas...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-29 00:15:04
trapus laikinumas žadina norą pasiimti su savimi kas brangiausia...filosofiškos eilės...