žibutės

Santrauka:
užbangavo
šitoks mūsų gyvenimas

tylintis dangus
atviras laukti delnas
praviros lūpos

tik nieko dar nesakyk

aš nenoriu kalbėti

gera klausytis

kalantis pumpurus
ritantis vieversius
dygstant žolę

plakant širdį

dar nekalbėk

atsimerk
varnėnai pastogėje
sukasi lizdą

siela
kaip namas

pilnas gyvenimo

pilnas laukimo

ir paukščių

dar neprabilk

leisk išgirst tavo šypseną
kaip skylantį lukštą
prieš aušrą

leisk pajust tavo žvilgsnį
lipantį delnu


į rytą
anamcara

2017-03-27 07:51:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-03-28 00:12:09

Tokio stiliaus rašymo niekas nepakartotų. Turit gyslą... :)

Vartotojas (-a): atkaklioji

Sukurta: 2017-03-27 10:56:26

Trapus kalbėjimas, paliekantis erdvės mintims...

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2017-03-27 08:05:08

Nereikia žodžių – pavasarį reikia išjausti.

„leisk išgirst tavo šypseną"
„leisk pajust tavo žvilgsnį,
lipantį delnu"