Kokia  svajonė būt tavy,
Ir nepriklausomoj širdy
Turėt troškimą begalinį,
Būt tavimi, brangi gimtine.
 
 Būti medžiu, žole, gėlė,
Braidyt  po mišką stirnele,
Čiurlent upeliu smėlyje,
Lietaus lašeliu pėdoje.
 
Pavirtus vakaro tyla,
Saulės simfonija ryte,
O įdienojus, akis užmerkt,
Saldžiai užmigt ir prisikelt.