Niekada nemylėsiu rugpjūty ar kaimiškoj liepoj
Ir todėl nebegrok lietumi į varines skardas
Bet pakelk savo drumzliną galvą nuo traukinio bėgių
Nes ieškojai tikrai salsvą rytmetį nebe manęs

Juk ne man grojo vartuos rūdijantys priemiesčio vyriai
Ir ne aš nukaukšėjau kulniukais batelių naujų
Paprasčiausiai buvai tą sekmadienio rytą sustiręs
Bei sušilt panorėjai šilkuos garbanotų plaukų

Suvarpytam laukimo mažam nebylių kambarėly
Nutapyta ant sienos tarp voro auksinių tinklų
Dar bandysiu išeit, bet rugpjūtis lynojantis vėliai
Sugrąžins tą melodiją bliuzišką vario stogų.