Miškas. Sodyba. Atdaros durys
Rūsio, prieš karą senelio statyto.
Vandenin tvenkinio ievos sužiūra –
Lygus it veidrodis. Rytas kaip rytas.
Vištos sode. Gausiai obelys žydi.
Grandine kibirą brauko žaloji.
Amteli šuo tarsi svečią išvydęs.
Vėlei nutyla. Ir vėlei suloja.
Pėdos per kiemą. Pirmąsyk eita –
Takas žalesnis rasom nebespindi.
Krūmuose groja volungė fleita.
Viskas – į širdį, į širdį, į širdį...
.......................................................................
Miškas. Sodyba. Uždaros durys.
Langas. Lenta. Ir pastogėje dalgis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-03-25 22:16:33
Ramiai ir įtaigiai..Tikrai į širdį. Patiko. Sėkmės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2017-03-25 15:59:10
Puikus konkursinis darbas.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-03-24 21:55:44
Tinkamai pasirinkta kūrinio kompozicija, aštriai išryškinanti amžinąjį giluminį emocinį žmogaus ryšį su tautine tradicija ir genetine atmintimi, kurios simboliu pasirinktas lietuviškas sodžius.
Tautiniu melodingumu persunktas eilėraščio rimas, didžia gėla persunkti lietuviški žodžiai, kuriais plėtojama dramatiška vertybinė socialinė problema, perteikiama lietuviško kaimo dvasia ir realybė.
Paraleliniai pasauliai... Skaudi Auka...
Puikus kūrinys, vertas nominacijos.