Mes tempiam laiką, laikas tempia mus
Link vartų, pro kuriuos visi išeisim,
Bandau stabdyti lekiančius metus,
Tačiau ne mano galioj kažką keisti.
Gyvenimas – tai Dievo dovana,
Negalim jo atsukt kaip kino juostos
Arba nutrint, iškirpt kadrus, deja,
Kas įrašyta, jau išbraukt neduota.
Tik galime bandyt dėliot scenas,
Kur aktoriai mes esam pagrindiniai,
O sufleris aukštai – ten danguje,
Ir einame link jo lyg piligrimai
Uždėję savo kryžių ant pečių,
Keliaujam per gyvenimo atolus.
------------------------------------
Nei nuovargio, nei skausmo nejaučiu,
Tik amžinybę nuo savęs nutolus.