Dainuok apie meilę toli
už kalvos ir šešių horizontų,
mano turtai tėra
gervuogynų laukuos
ant baltos palaidinės
ištiškusi uoga.
 
Tegul šalia linguos
pavargę vėjai,
tikėjau ir tikiu, 
kad esam ypatingi,
kad metams traukiantis
tu nepavirsi vilkolakiu piktu,
aš nepasensiu
prekiaujant viržiais.
 
Ištrūkt ir atsitraukti –  
vis tiek vėlu,
vis tiek slapta žinau
gyvenimo netobulo ir žlugusio!
Filmo scenarijui ieškos tik
tobulam.