Ilgai galvojau,
Kodėl kaimynas Bobelis
Taip gražiai gyvena,
O aš niekaip parduot
Pernykščio medaus negaliu.
... Ir vienąkart netyčia
Visą medų nupirko
Žydas Jofė.
...........................................

Ir taip nyku pasidarė
Širdy.
Taip tuščia.
Lyg tai kas būtų
Pusę gyvenimo atėmęs.
Tą gražiąją pusę:
Su mamos geromis akimis
Šviesiame veide
Po balta skarele.
Su važiavimu į atlaidus
Aukštai sėdint bričkoj atsilošus.
Su dūzgiančiu bičių pienių lauku.
Jaučiausi išdavęs tai,
Kas brangiausia.
.....................................................

Pavakare patyliukais
Išsitraukiau dviratį iš svirno
Ir, nuvažiavęs į Jofės karčiamą Aluntoj,
Pragėriau visus gautus pinigus.
Pragėriau iki paskutinio skatiko.
Kad nė kvapo neliktų.
.........................................................

Trečią dieną,
Grįždamas namo,
Mačiau po kiemą
Oriai vaikščiojantį
Bobelį.