Šią naktį aš kalbuos viena su liūdesiu –
Dangus jį atiduoda lietumi...
Atsukus nugarą prie lango budi
Kaulėta nemiga... Bijau likt savimi...
Bijau įkaitusio nuo pykčio žodžio
„Sudie“ – ne laiminimui pakelta ranka...
Nelig botago kirtis, žaibas – širdį skrodžia
Lukštenosi pavasaris – sekundė ir – nėra...
Nušalo vyšnios pumpuras ankstyvas,
Lyg grumstas sutrupėjo vieversys...
Galbūt žydės, bet nekvepės alyvos
Be penkialapio žiedo... Ašaros tik kris...
Tik penkios raidės – tarsi skausmo syvai
Iš balto dobilo po pjautuvu aštriu...
„Sudie“ sunkesnis nei „atleisk“ – kol gyvas
Kraujuosi juo ties paryčių slenksčiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2017-03-20 14:14:03
"Lyg grumstas sutrupėjo vieversys..."
Skaudi ši tema ir šiandien aktuali...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-03-19 15:05:30
išreikštas skausmas, giliai ir gyvai
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-03-19 13:57:59
Ne visada žodis "sudie" yra viską griaunanti jėga, nors tas momentas būna skausmingas. Anot J. Marcinkevičiaus: "Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti." Be to sakoma: "Jeigu užsidaro durys, tai atsidaro bent langas."Tai viltingi posakiai.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-03-19 08:15:32
Susitvenkęs tekstas. Išsiraudojimas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-19 03:58:04
Kažkaip kitaip man pasirodė... Na, kitokios struktūros. Daug skausmo.