Alkanas gyvo mintim maitinuos, savų neužtenka, tuštybė užplūdo. Užkrėtė entuziastinga kalba apie nieko būtį ir visko dingstį. Keblus jausmas venom teka, tiek metų tiek kelio. Absurdiška informuot visus apie tikslą, kuris kažkur kūne blaškosi. Jo dėka aš čia. Dėkoju ar smerkiu, dar svarstau. Baudžiu save už tokį tėkmės stygių, kuris verčia maitintis viskuo, ką jaučia visi. Tik ne aš pats.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2017-10-06 15:08:12
Man patiko šis šiek tiek chaotiškas kalbėjimas. Jame ir kažkiek poezijos įžiūriu :)