Vėluoja ūkuose paklydę traukiniai, 
Tu ten kažkur, už neregėtų tolių, 
Tai kas, kad aš kartoju nebyliai, 
                    Žodžius išjautus širdimi kartoju.  

Vėlyvas vakaras, užmigusi tyla,
Žvakelės dvi išpranašauja šviesą,
Lange plazdena, o tavęs nėra,
                       Aš nieko rankom virpesy neliesiu.

Visi pareina į savus namus, 
Tik tu kažkur – ir ten gyvena žmonės, 
Mintim galingas,o širdim tylus, 
                        Pasigendu aš vėl dangaus malonės.

Vėluoja ūkuose paklydę traukiniai, 
Sava lemtim išpranašauju tiesą, 
Sugrįžk, prašau, toks mylimas, brangus.
                           Manam lange išvydęs žvakių šviesą...