Kalėdos Dainavoje-17

Santrauka:
Cia šitas kūrinys keicia anksciau buvus inkeltū Kalėdū šventės", nes ne viskas buvo sugrabaliota ir sudėliota kap raikianc.
Man rodosi, kad galima pakeisc, ba ir laikas nepagadzytas dar.  Žinoma, persiprašau ponū, kad gal lyšno pridariau? Nu man tai svarbu buvo.
Prie kiekvieno šešiaeilio
Piešinukai labai dailūs.
Tasai kelias gana ilgas,
Net nog Daugų ligi Ilgų).

 

Po rudenėlio vėl senos bėdos
Gruodzis jau veža visiem Kalėdas.
O Šalcis seniam rėkia – prabuskit;
Ir vaikucius jau lankyc sukruskit.
Cia vienas stacias rankū iškėlis,
Laukia sustojanc autobusėlio.

Kai nieks nestoja, tai pėscias aina,
Šalcis po padais jam graina dainū.
Žmonėm aglutes vėl reikia kirscie,
Žaislais visokiais jas padabincie.
Kalėdū sanis lakia in  šventy,
Scipriai uždusis – daug  laiko kencis.
 
Šiūmec Kalėdos ir vėl besniegės,
Vien cik purvynai per žemy driekias.
Par tuos dzirvonus rogės neslysta,-
Kalėdū Senis pėscias atvyksta:
„Sveiki bernukai, ir mergaitukės,
Atvilkau maišū pilnū žaislukū”.

„Cia mašinukės ir traukinukai, 
Kas pasakys man ailėraštukū”?
„Jei tancavosit ir pagiedosit,
Tai ir visus jus apdovanosiu”. 
Cackas visokias iš maišo traukia,
Dziaugias Kalėdū vaikai sulauky.
 
Visiem žaidzimai labai paciko,
Net pac sanukas šokcie inniko.
Ailėraštukus padeklamavy,
Po dovanuky dziaugėsi gavy.
Ir daug saldainiū buvo sukramty –
Ilgai atmins jiej šitokiū šventy.


Cik po kiek čėso vakaras baigės,
Raikia jau skircis nor labai gaila.
Ranku mojavo mieliem vaikuciam,
Žadėjo vėlek po metū būcie:
„O kad to sniego kitūmet kristū,
Reikia jo melscie per Jėzū Kristū”.
 
Naujoj mokykloj net labai karšta,
Sukaito smarkiai, sanalis vargšas.
O kailiniai ciej pacys cikriausi,
In aviū kailius scipriai inspraustas.
Neraikia šokc ty aplink aglucy,
Cik tadu dziaugsmo vaikam nebūtū.
 
Na ir sanukui čėsas an kelio,-
Cik reikia laukc dar pacio ponalio.
Tas šeiminykas tep pasipūtis,
Šaukė, kad sanis par mažai dūkis.
Liepė, numecis dešimc cik aurū,
Nešč ir kudašiū, baisiai inraudis.
 
Aina sanukas, o sniegas drebia,
Sielvartas liūdnas jam širdzy slagia.
Nespraviedlyvas ponų pasaulis - 
Bujoja melas, bjauri apgaulė.
Ir kas išaugs gi iš tū vaikuciū,
Katriem tarnaucie turi sanuciai?
 
Namo parajis rado cik žvaky.
Drabėjo rankos jėgū neteky.
Blozna žvakelė, menkai žibėjo,
Kalėdū saniui ašaros lėjos.
Daugiau vaikaliū jis nepalinksmis
Nėra svaikatos ir kojos linksta.
Skirgailietis

2017-03-17 14:33:22

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ažeras

Sukurta: 2017-10-10 10:39:16

Teip. Va, jau ir naujas Kalėdas artėja. Kažna, ar beatais tas sanelis?

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-03-18 20:43:50

Bejausmių, kaip tas ponalis netrūksta.