Santrauka:
Šiaurės žemaitiu telšėškiu patarmie.
Če jau vardā pribrinda senē.
Ėr ni žuodiu jau, ni dainū
Nebgėrdietė... Vo skausma genē
Vuos neprakalė smagėnū.
Laiks – i nieka. Vo dongos – rasuoms...
Dā no vakar. Nuors ėr žvalgaus,
Kamė mes – a kėts kėta rasem
Omžėnībie?.. A veikē itrauks
Lėpnos gintars geltuonas sruovies?..
Nuors tuo sruovie – „vo rasint“, „vo gal“...
Bet jau vėskas – skaudietė liuovies.
Tiktā genē dā sapnie kal...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2017-03-16 11:21:00
Nors ir liūdna, bet jauku.