Vakarėjantys dangūs išlijo,
Pakvėpuokim į sutemų tylą, 
Kai švelniai susikimbam už rankų,
O tamsoj vėjas vėlei prabyla.

Tu sustoji ant užmiršto tako,
Rūbas plonas ir tarsi palaikis, 
Kambarėly manam dega žvakė, 
Mūsų atmintį saugo dar laikas.

Aš nenoriu tuoj pat išsiskirti, 
Dar žvaigždžių neskaičiavom apsnūdę, 
Kol užmigusios šulinio svirtys,
Mes nakty panardinti lyg plūdės.
...........
Vakarėjantys dangūs išlijo, 
Mūsų širdys lyg sutemų tiltai, 
Liko kvapas baltųjų lelijų
Ir tamsoj užliūliuojančios viltys...