Kai išeina pavasariai, 
pamojavę berželiais žaliais,
ir gyvybės tyriausia sula 
užraugta kubiluos padrumstėja.
Mes nepastebim tolstančio laiko, 
nes dangus toks vaiskus virš galvos, 
debesėliai lengvi tarsi pūkas neša 
šviesias mūs mintis margaspalviais drugiais.
Skrendam valso žingsneliais lengvais, 
tarsi pienės pūkeliais 
neišmatuotais būties slėpiniais,
kai išeina pavasariai...