Ateis pavasaris ir vėl pražysim,
kartu su vyšniom, obelų žiedais
ir baltas sodų sniegas vėl ims kristi,
širdis vėl nerimą širdin įleis.
Ateis pavasaris ir vėl paukščius
akim ganysim. Jų giesmės
žiemos šalčio gruodą ištirpinti leis.
Kai žalias pumpuras, prakalęs žemės lopinėlį,
nustėrusiu žvilgsniu į saulę pažiūrės,
tarytum niekada nebūtų jis jos matęs,
tuomet ir vėl iš naujo viskas prasidės.
Ir vėl atklydęs vėjas palaidūnas
į plaukus žiedlapių pribers,
ir vėl kaštonai žvelgs į dangų
keldami baltas karūnas,
vėl saulė spindulius ant smilgos koto vers...