Santrauka:
Sunkiai sergančiai ir nelamių išvargintai draugei
Aš netikiu
Net kai gyvenimas
Mažiau vilties palieka.
Galbūt laivai nuskęsta,
O tu supies lyg skiedra –
Lengvutė
Vėjo blaškoma,
Dar trokštanti pabūti,
Todėl nedėk dar taško,
Dar pakentėk truputį.
Išvargina kritimai,
Bet vėl sūpuoklės kyla.
Ir jūra juk banguoja,
O kartais myli tylą.
Ir vakarais tenoris
Kamputy susiriesti,
Bet vėl ateina rytas –
Bandai į saulę tiestis...
Ir netikiu
Net rodos kai,
Jog žvakė ima gesti.
Maldoj netyla žodžiai –
Prašau, prašau dar degti...
---
Aš suprantu –
Nelengva juk,
Bet vis bandai mylėti –
Gyvenimą pajuodusį,
Gyvenimą lyg rėtį...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-03-14 15:50:56
Nuoširdūs, įtikinantys ir viltingi žodžiai.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-03-13 21:09:29
kol kv4puojam, reikia tikėjimo ir tikros draugystės. čia jos radau.....
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-03-13 11:26:31
Reikia bandyti dar ir dar kartą...
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2017-03-13 10:55:23
puikios ,jautrios mintys.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-03-13 03:17:09
Na, reik suprast, kad didesnės detalės visgi užsilaiko :)