nevynioki manęs į šilkinį apsiaustą
išrankioji bežade naktie
pasiklydę tamsoj mes tavęs nesulaikėm
žvaigždės nešvietė šiandien rytoj
tavyje ištrupėjo šventadienio mintys
ir visi atrasti apžavai
pažadėjai kadais tu manęs neapvilti
suprantu tik dabar – apgavai
raudonijo pagairėje sedulos ryškios
vėjas jaukė laukimą sapnų
slinko tyliai tamsoj piligrimai išblyškę
pasiilgę ramių vakarų
...........
aš ištiesiu rankas iki prarasto laiko
pasitrauksi nelaukęs manęs
tiesą šiąnakt pavargęs likimas iškraipė
jam – ne man tai nuspręst