Nugludinta vėjų, nuskaidrinta saulės –
Pamario kraštas švelnus,
Mažas, mažytis gimtasis pasaulis,
Tarsi gintarinis lašas, nukritęs į delnus.

Baltijos bangos krantus skalauja,
Vėjas sūpuoja lengvas sūpynes medyje,
Atgimusi širdis reikalauja ištvermės
Pykčio, melo prismaigstytame kelyje...
...................................................
Laiku pasirinkai šį varginantį kelią,
Deja, pakeleiviai nebuvo tavęs verti,
Todėl šiame kelyje piktžolės želia,
Dauguma bedvasėmis būtybėmis sutverti.

Dilgėlės, usnys augo, bujojo vešliai –
Nebuvo kam naikinti spyglių dygių,
Jų prisilietimai tavo kūną žalojo –
Toliau eini pasirinktu sunkiu keliu...
........................................
Negaliu padėti, mano Tėvyne –
Aš maža smiltelė gelsvam pamary,
Mane taip pat stiprios pėdos įmynė,
Negaliu išrauti piktžolės tavam kely...

2005–2017 m.