iš debesų ar iš rūko
padarysiu apsiaustą
svajonei
kad pabūtų ilgiau su
manim
kad lydėtų mane
toj kelionėj

o kepurę iš lapų
spalvotų
meiliais žodžiais
surišiu susiūsiu
ir batus dar gražiausius
išpinsiu
iš minčių apie kelią
apausiu

ir tada pasileisim
per rudenį
per nurimusią
erdvę ir laiką
apkabinęs svajonę
išeisiu
nes lyg šiol tik
po kryžkelias
klaidžiojau
o dabar
gal surasiu
kas laukia