Kodėl man duodi nuojautą, kodėl?
Kam, Viešpatie, tie skaudūs tavo kirčiai?
Ji sakiny pirma didžiausioji raidė –
Ryški, juoda, kad niekad nepamirščiau.
 
Nelyg vapsva, kuri tuojau įgels,
Kai dieną liepžiedžių kvapai svaigina,
Nes aš žinosiu – šitos liepos gels
Nespėjus rudeniui ateit – išgėrus vyną.
 
Ir kris jų lapai ant tuščių kelių,
Su dulkėmis maišysis vėjui pučiant.
Ar reikia užsimiršt dėl mirksnių tik kelių,
Nes, Viešpatie, pirštu tuoj dursi Tu čia...
 
Vėl suspurdės širdis – juk neapgaus,
Dar neapgavo niekad – viskas užrašyta...
..................................................................................
 
Kam reikalinga nuojauta Dangaus,
Kada žmogus net pats nenori šito?..
 
2016 gruodžio 22 d.