Žmogus. Toks mažas padaras, tačiau tokia didele širdimi.
Toks menkas šioj galybėj, bet tiek daug gali padaryt.
Mus pavieniai čia juk vaikšto,
Bando siekt ir dar daugiau nuverst.
Bėgt ir pamatyt pasaulio kraštą,
Bet kam taip lėkt, kai visas rutulys yra vien tik tavo,
Tai tavo rūmai, o rūmams tu gražiausias kambarys.
Betgi tu nesusireikšminki per daug,
Aplink tave juk tiek didybės ir stiprybes.
O jei tik išvystum tu ją kartą,
Prarastų vertę viskas, ko lig šiol tu taip aklai sekei... 
Nes čionai žvaigždžių daugiau, nei žemėj smėlio skruzdėlių.