Vėlyvos naktys šermukšnių raudonų spalvos,
Mano ilgesį sugeria paukščiai akli ir nebylūs,
Ach, ta melodija gilios ir tamsios nebūties
Verkia lyg būtų vėl ir vėl užmynusi tylą...
Nereikia man vėliavų virš pilkų debesų, 
Kai ateini pamiršęs savo kaltes ir sopulius,
Graudinuosi tave regėdama iš atminties
Skinantį vėtrų sode neprinokusius obuolius.
Vargo bitės gelia ir gelia išnykusius mūsų sapnus, 
Vaikosi vėjas suskridusias laiko plaštakes,
Tu ir vėl išdygsti vidury nakties,
Tik tavęs nemato pavargusios mano akys.
............
Paskaityk mano užmirštas pasakas, vėliavnešy,
Kol išvysiu tave sapne virš nupjautų ražienų, 
Ten kur nutilo seniai girdėtos melodijos,
Kur mėnulio pilnatis paslėpė dieną...