Vai, tėviškėla, man vis ragis,
Inklimpus sodzi dzideliam,
Kur rausta grūšios tokios spragios,
Agrastai dzivoni žaliam.
 
Vai, tėviškėlėj vis dar pilna
Dangaus skambaus – cikra dausa!
Supuoja ažaruko vilny,
Inkritusi žvaigždiū šviesa.
 
Vai, mano tėvišky dar saugo
Vienmetė liepa su manim.
Jau cik pivonijos neauga,
Nėra takucio šulinin.
 
Vai, tėviškėj kalnais vėjuotoj
Jau girnū nesuka sparnai,
Nėra malūno sumaistruoto,
Kaimyno Cipro nog sanai.
 
Prieg mano tėviškės dar liko,
Vaikystės draugas ir griova; –
Basom mūs kojom susicikus,
Dziaugsmus dalino ganiava.
 
Vai, tėviškėla, dar vis stovi,
Kur žydzi dzivonai žali…
Mum visada buvai šventovi,
Kurioj užaugom dzideli.