Man reikia tik žinoti, kad likau
Skaidriam stikle pakreipęs šviesą rėžis –
Bent dienai baigiantis, kai guls pavėsis
Prie lango praviro – akiduobės dangaus.
 
Neišsigąsk to tikslo amžinybės –
Aš vis dar čia, dar laikinas esu,
Toks, kaip ir tu – akimirkas sutrypęs,
Bet pasiėmęs saują debesų.
 
Dar pasiėmęs lengvo vėjo gūsį
Ir smilčių keletą iš žemės gilumos,
Tikėjimą, kad niekada nebūsiu
Arčiau negu per žingsnį nuo žiemos –
 
Negu per žingsnį to, kas baigės vakar,
Nes valandas išmėčiau, minutes...
........................................................................
 
Ir vėl, ir vėl prabudus saulė sako,
Kad kelias prieky baigsis, nesitęs.
 
Todėl žinot man reikia, ar lieku
Tartum stikle pakreipęs šviesą rėžis,
Kai Dievo upę ligi kraujo plėšys
Juoda naktis juodu nagu...
 
2017 kovo 8 d.