... gyvenime buvo daug daiktų,
kurių tiek gal ir nereikėjo.
Kiek buvo daug žmonių,
kurie pro šalį mums praėjo.

Daiktų nereikėtų daug norėti,
jie gal kai kam bus greit nebereikalingi...
O žmones iki mirties turėtume mylėti
visus, kaip brolius – ilgesingai.

Juk tiek mažai mums bereikia, –
tik meilės ir trupučio duonos.
Kad būtų gera prisiminti, 
ir draugiški veidai malonūs.