Išslydo, išvingiavo ,
Gyvenimas nuo kelio.
Susmuko, surikiavo,
Neliko nei lapelio.

Papurtė žalią rasą,
Išpynė jai kasas
Ir nešė žemės tąsą,
Aplinkui į lankas.

Už vieškelio dulkėto,
Sustoja, susimąsto,
Jei bent kiek pailsėtų,
Gal prasmę jis surastų.

Bet laikas bėga, gena,
Ir veltui tik skaičiuoti,
Istorija juk mena,
Geriau šiaip pasiduoti.

Sustos kelelis ilgas,
Ilsėsis jis ilgai,
Kol rūbas jojo pilkas,
Išdžiūs galutinai.