užrišk man balto šilko skepetą
tik nedėliok manęs iš nuoskaudų
tegul išlieka siela nesuaižyta
netobulos buities primityvių akordų

rūsti prigimtimi gamta pavyduolė sesė
sudėliojusi veide visas raukšles
į klaidinančių žaltvykslių pievą lygu
jaunystėj išvilioja pasivaikščiot basą

nakties ištįsusių šešėlių vedina
einu skubu į pirmą aklą pasimatymą
o iš paskos primityvi netobula buitis
ir nuoskaudos po balta šilko skepeta