Išlykit, debesys, ne šaltą lietų,
Ne ašaras išbėgančios žiemos.
Išlykit negandas, lyg rašalą išlietą,
Ant vardo, švento vardo Lietuvos.
 
Atrodo, kad tauta ne Laisvės varpą kelią,
Ne Trispalvę virš šventinės minios,
Tiktai žinias pačias juodžiausias geria,
Transliuojamas kas dieną nuolatos.
 
Nelikus idealų, doros ir meilės
Tėvynei, artimui, seniems, netgi vaikams,
Žmogaus pražydęs kelias greitai baigias,
Palikus sieloj tuštumai ilgiems laikams.
 
Kreivos reformos, manija vis griauti,
Išblėsus vizijai laimingos ateities,
Jau dažnas verčiamas svetur keliauti,
Kur lauktų puslapis vėl brėkštančios vilties.
 
O juk yra, yra gražiausia žemė,
Mieliausi Nemuno ir Baltijos krantai,
Lietuvį glaudę, tikrą sūnų savo,
Kuris tikėjosi gyvent čia amžinai.
 
...............................................
Išlykit, debesys, ne šaltą lietų,
Ne ašaras išbėgančios žiemos.
Išlykit negandas, lyg rašalą išlietą,
Ant vardo, švento vardo Lietuvos.