aš prisibelsti į tave geidžiu
nusprūsta sakiniai į mūsų būtį
palijo šiąnakt skambesį girdžiu
ant stiklo krintančių gaivių lašelių
galbūt vėluoja laiko traukiniai
tokia mieguista ir tingi truputį
alsuoju aš į tylą nebyliai
ir nežinau kokia norėčiau būti
koks tu ateisi ilgesio keliu
žvaigždžių apsiaustas tau visai netinka
bet pasakyti šito negaliu
esu tik vasaros siūruoklė smilga
.........
aš prisibelsti į tave geidžiu
galbūt vėliau šile prisirpus uogoms
palijus skambesį tylos girdžiu
o medžių šakos vis dar virpa nuogos