Šauniom kaukėm pasirėdę,
Pasitinkame gavėnią.
Ir po vieną ir būriu
Vysim žiemą iš kiemų.
 
Kur tik ėjo, maklinėjo
Gripo virusų prisėjo,
Sniego primalė mažai,
Šalo sodai ir laukai.
 
Vaikams graibė rankas, nosį,
Tai lig šiol kai kas dar kosi.
Nepadarė nieko gero,
Net ir kaime rogėms kelio.
 
Tik labai piktai nevysim,
Kitąmet, kad vėlei grįžtų,
Bet geresnė, be speigų,
Sniego kupinu maišu.
 
Kad išeinant neliūdėtų,
Ją linksmai juokais lydėsim,
Kviesim ožį, giltinėlę,
Raudonskruostę čigonėlę.
 
Dar žydelį kur linksmesnį,
Tegul kartu sukas, trepsi,
Jam žiema taip pat pabodo,
Juoda barzda apšarmojo.
 
Kad visi gražiai dainuotų,
Kepsim blynų daug taukuotų.
Maišais kausis lašininis
Ir išstypęs kanapinis.
 
Lig Velykų, lig šventų
Nėr ko valgyt lašinių,
Be tablečių, be mikstūrų
Bus pagražintos figūros.
 
Dega laužas, kibirkščiuoja,
Šalimais kipšiukas juodas,
Kas be kaukės, tam su suodžiais
Baltus skruostelius papuošia.
 
Ten jaunimas linksmas klega,
Arčiau laužo Morę veža,
Su skara ir sijonu,
Šiaudais prikimštu pilvu.
 
Kam gi degint moteriškę,
Tokią gražią, tokią diktą?
Gal geriau vien šiaudų kūlį,
Kur pilvelyje ji turi.
 
Gęsta laužas, tyla dainos...
Užgavėnių šventė baigės,
O su jom jau ir žiema
Bus iš kiemo išvyta.
 
Sveikins žmogų vyturys,
Žilvitėlis greit pražys,
Jos pavasaris per žemę
Prisikėlusią ir žalią.