Santrauka:
Tai eilėraštis iš mano eilėraščių knygelės „Vasarvidžio laisvė“ (ir už ją KGB srutų gaujelė nuotoliniu būdu kankina mane kankinančiomis savijautomis, manau, net Žemės palydovu naudodamiesi); išleidau šią knygelę 1990 metais. Na, ko nepasakyti, kaip manau: tai geriausias šioje knygelėje mano eilėraštis; ir tik vienas joje yra dar meniškesnis. Jei kėgėbizmo nebūtų, tai gerą dainą pasidarytų, kas šiuo tekstu dainą dainuotų.
Sukūriau šį eilėraštį pražydus vyšnioms, kai ant tako jau krito balti žiedo lapeliai, ir ikšiol juos matau. Maždaug 1987 metais sukūriau.
Vėjas žiedą nuskynė
Ir paliko po langu,
Ir kažkas jį pamynė
Niekam niekam nebrangų.
Vėjas žiedą nuskynė –
Kuo, žiedeli, tu kaltas?
Kur tavoji tėvynė?
Ko tau vėjas toks šaltas?
Tavo pirmas troškimas
Jau lemtingai sugeltas.
Kam toks juodas likimas!
Kam! Žiedeli tu baltas!
Buvo žiedas – žydėjo
Gal nematė tėvynė –
Krito žiedas nuo vėjo.
Ir kažkas jį pamynė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...