Man šiandien liūdna ir nyku truputį, 
Buitis suvaržė ir sunku vėl būti
Sapnų nešėja ant delnų vasario, 
Ilgiuos rudens ankstyvo, lapų vario.

Nors tu šalia, tačiau tyla skandina
Mus į akivarą, tauriausio vyno
Purslai ištiškę staltiesę sulieja, 
Jau nebesu aš tavo Dulsinėja.

Ar gaila? Gal šiek tiek... Iškęsiu tylą, 
Vilionėms nėra laiko, verkia lyra, 
Kiti jau dainiai gieda ditirambus, 
Aš pakeliu pavargusias akis į dangų.

Kuo ieškau debesų šilkiniam guoly?
Nejau vienatvė lyg korta išpuolė?
Širdis suvirpa, o gal tai nuo vėjo
Tie pažadai... Jų niekam nereikėjo.
......
Man šiandien liūdna ir nyku truputį, 
Tikiu, ištversime mes savo būtį.
Akis į dangų pakeliu... Giedrėja.
Žinau, dabar aš būsiu tavo fėja...