Jaučiau, tavoj širdy tebedega ugnelės dvi...
 
Išsaugot tavą kibirkštį bandžiau,
Kad šviestų už visas vaiskiau.
Tyliai ją aš kūrenau, tikėjau –
Švies kas dieną vis vaiskiau.
 
Sužibo saulė naktyje –
Taip gera, šildo ji mane.
Aplinkui viską užmiršau,
Išsaugosiu tave – tau pažadą daviau.
 
Lyg aidas nuskambėjo naktyje –
Man gera, kai esi šalia...
Mano siela parduota...
 
Išaušo rytas nejučia.
Liepsna nebedegė, deja...
Nors ir kartojai – aš tava liepsna,
Tirpai tu kito glėbyje...
 
Įkvėpė gyvybę tau...
Išsaugosim – pažadą daviau... 
Ir suklykė mažylis delnuose,
Šypsaisi – tu esi mama...
 
Aš viską viską pamiršau,
Svarbiausia – būtų gera tau.
Ir žaidėme abu svajų pataluose,
Užmiršę, kad nesi mana...
 
Kada nebyliai aš šaukiau tave,
Tirpai lyg žvakė ne manam delne...
Iš sapno prabudai
Ir tyliai tyliai pravirkai...
 
Pažvelgei į mane suglumusiu žvilgsniu –
O kas gi esi tu?
Ir vėlei tau nusišypsau –
Esu tik tavo draugas – pasakiau...
 
Nors ir jaučiu, tavoj širdy nebedega ugnelės dvi...