Dviejų reakcija — namuos nuodingas oras,
Žaibai bei audros ir buities purvynas,
Pagundos aiškintis, kas doras, kas nedoras
Ir kas — auka, o kas žiaurus — kankina.
O kad gyvenimas taip, kaip pyragas — raikomas,
Bet jis šaknytas, gyvas ir tik plėšomas.
Namų ore nuodingas keiksmo tvaikas,
Vienatvės apkasas ir artimiausias — priešas.
Jausmų dykynė smėliu iš akiduobių.
Pasidalinkim dūmus, suodžius, pelenus.
... kažkas, kas silpnas, šunkely parkrito,
Kažkas (stipresnis?) kelia. Jau atšalęs...
Kokia keista tragedijos iliuzija.
Liepsna išblėsta. Tik jos geismas žeidžia.
Kaip kaltint tą, kas susirietęs guli?
Ar besuvoki — viską tau atleidžiu.